- išsivėpinti
- išsivė́pinti 1. Š caus. 1 išvėpti 1 (refl.): Vėpla niurkso išsivėpìnęs J. 2. caus. 1 išvėpti 4 (refl.): Sūnus išsivėpìnęs, t. y. nesusisagstęs J. Eina išsivė́pinęs kaip su sparnais Ssk. \ vėpinti; atsivėpinti; išsivėpinti; nusivėpinti
Dictionary of the Lithuanian Language.